Medaus nauda, kilmė ir kitos savybės

  • Medaus nauda, kilmė ir kitos savybės

    Medus nuo seno žinomas ir naudojamas ne tik kaip saldiklis, bet ir kaip natūralus vaistas bei kosmetikos priemonė. Štai Senovės Graikijoje tikėta, kad medus – tai dievų maistas, kad jis ilgina gyvenimą ir teikia stiprybės. Šiame straipsnyje plačiau papasakosime, kuo mums naudingas medus, kodėl jį verta vartoti, kokių rūšių medus renkamas mūsų ekologiniame bityne ir kiekvieną rūšį aptarsime išsamiau. 

    Medaus kilmė

    Medus – ne tik saldus gardumynas, tai tikras gamtos stebuklas, kuriam sukurti reikia daugybės bičių sunkaus darbo. Medų bitės gamina iš nektaro. Tai saldus skystis, kuri išskiria augalai žydėjimo metu. Kitokios kilmės yra lipčiaus medus – jis bičių gaminamas ne iš nektaro, o iš augalo sulčių. Medaus skonis ir kvapas priklauso nuo augalų žiedų, iš kurių surinktas nektaras, gamtos sąlygų, bičių vaško ir kitų kvapų avilyje, nuo bitininko meistrystės.

    Nuo nektaro iki medaus

    Viskas prasideda nuo gėlių nektaro – saldaus skysčio, kurį augalai gamina tam, kad pritrauktų apdulkintojus, tokius kaip bitės. Bitės renka nektarą į specialią medaus pūslę ir neša į avilį. Jau skrydžio metu į nektarą patenka bitės gaminamų enzimų, kurie padeda jam virsti medumi. Avily nektaras bičių supilamas į specialias korių akutes, apdorojamas fermentais. Fermentacijos metu sudėtingi cukrūs, esantys nektare, skaidomi į paprastesnius – gliukozę ir fruktozę. Apdorotą nektarą bitės ventiliuoja sparnais, kad išgarintų drėgmės perteklių. Taip medus tampa tirštesnis ir ilgiau išsilaiko. Brandus medus negenda, nes jame daugiau cukrų negu vandens, be to, jame yra medžiagų, kurios neleidžia veistis grybeliams ir bakterijoms. Kai medus pasiekia reikiamą drėgmės lygį (apie 17 proc.), bitės užsandarina korių akutes vašku, kad apsaugotų medų nuo išorės poveikio.

    Medaus savybės

    Pagal kilmę medus skirstomas į vienarūšį (monoflorinį) – grikių, liepų, kiaulpienių, viržių ir daugiarūšį (poliflorinį) – pievų, miško medų.
    Medaus sudėtis priklauso nuo augalų, iš kurių bitės renka nektarą. Jei pažvelgtume plačiau, medus susideda iš gliukozės, fruktozės, vandens, fermentų, vitaminų, mineralų ir, žinoma, antioksidantų.

    Kokių vitaminų turi medus?

    Medus yra ne tik skanus, bet ir maistingas produktas, turintis vitaminų ir mineralų. Nors jų kiekis medyje nėra labai didelis, palyginti su kitais maisto produktais, tačiau vis tiek gali būti naudingas organizmui. Meduje yra gausu B grupės vitaminų (B1, B2, B5, B6 ir niacino), kurie yra svarbūs energijos gamybai, nervų sistemos funkcijai ir odos sveikatai. Meduje galima rasti nedidelį kiekį vitamino C, kuris stiprina imuninę sistemą ir veikia kaip antioksidantas. Medus taip pat turi nedidelį kiekį vitamino E ir folio rūgšties. Be vitaminų, meduje yra mineralų: kalio, kalcio, magnio, geležies ir kt., antioksidantų, kurie padeda apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų, įvairių fermentų, fitoncidų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų, kurios teigiamai veikia organizmą.

    Medaus vartojimas

    Dėl savo antibakterinių ir antivirusinių savybių medus padeda organizmui kovoti su infekcijomis. Medus gali padėti reguliuoti virškinimą ir palengvinti virškinimo sutrikimus. Jei norite organizmą praturtinti biologiškai aktyviomis medžiagomis, esant vidurių užkietėjimui, patariame kasryt prieš pusryčius išgerti stiklinę šilto vandens su šaukšteliu medaus. Rekomenduojame vakaro ritualą, paruošiantį kūną poilsiui, – neskubant išgerti puodelį šiltos žolelių arbatos su medumi.
    Kaip vartoti medų?
    • Valgykite medų vieną, tepkite ant duonos, sūrio, skrebučio, gardinkite juo košę, varškę, žaliuosius kokteilius.
    • Šiltas vanduo su medumi – puikus ir sveikas būdas pradėti dieną.
    • Saldinkite medumi arbatą, kavą, tik svarbu, kad ji būtų nekaršta. Taip savo gėrimui suteiksite kvapnumo.
    • Keiskite cukrų medumi kepiniuose. Medus suteiks jiems natūralaus saldumo ir drėgmės. Medus puikiai tinka padažams ir marinatams ruošti.
    Ką svarbu žinoti?
    • Kūdikiams iki 1 metų medaus nerekomenduojama duoti dėl botulizmo pavojaus.
    • Sergantieji diabetu medų turėtų vartoti saikingai ir tik pasitarę su gydytoju.
    • Kad medus neprarastų gerųjų savybių, nepritrauktų kvapų ir drėgmės, laikykite jį tamsioje, vėsioje vietoje, sandariai uždarytame inde.

    Medaus rūšys

    Pasaulyje suskaičiuojama per 300 medaus rūšių. Kiekviena iš jų pasižymi savitu aromatu, skoniu, spalva, chemine sudėtimi, kristalizavimosi ypatybėmis. Aptarsime Lietuvoje labiausiai paplitusias medaus rūšis, kokiomis savybėmis kiekviena iš jų pasižymi ir kuo jos vertingos. Beje, beveik visas šiame straipsnyje aptariamas medaus rūšis vienu ar kitu metu galite rasti mūsų el. parduotuvėje. Rekomenduojame pabūti medaus gurmanais, išbandyti kuo daugiau rūšių, nes tik taip išsirinksite savo mėgstamiausią, jūsų skoniui tinkamiausią medų. Daugelis mano, kad medus tėra saldus produktas, tačiau paragavę tinkamai surinkto rūšinio medaus, nustemba, koks jis gali būti įvairus ir kad kiekviena rūšis pasižymi tik jai būdingomis skonio bei kvapo savybės. Tad jei sakote, kad medus jums neskanus ar kad medaus nemėgstate, visai galimas daiktas, kad tiesiog dar neatradote savo mėgstamiausios rūšies.

    Kiaulpienių medus

    Kiaulpienių medus (arba, kitaip tariant, pienių medus) renkamas pavasarį, paprastai tai pirmasis sezono medus. Kiaulpienės yra svarbus bitėms nektaro ir žiedadulkių šaltinis. Kad pienės skirtų nektarą, būtinos tam tikros gamtos sąlygos: šiltos dienos ir šaltos naktys.
    Kiaulpienių, arba pienių, medus gana greitai kristalizuojasi, susikristalizavęs būna gražios geltonos spalvos. Kiaulpienių medus kvepia džiovintais vaisiais, jo kvapas gana intensyvus. Šios rūšies medui būdingas saldus, stiprus, net aštrokas žiedų skonis, ilgai išliekantis poskonis, primenantis ramunėlių arbatą. Šis pirmasis sezono medus dėl naudingųjų savybių itin rekomenduojamas vaikams.

    Liepų medus

    Liepų medus – šviežias šis medus būna šviesiai geltonos spalvos, prieš šviesą galima matyti žalsvą atspalvį. Maloniai kvepia liepų žiedais. Susikristalizavęs liepų medus pasidaro švelniai gelsvas, netgi balkšvas. Kristalizuojasi itin mažais kristalais. Ragaujant liepų medų juntamas gaivus mėtos, žaliosios citrinos skonis. Šis medus kvepia liepų žiedais ir vasara. Liepų medus turi naudingų medžiagų: vitaminų B, C, biotino ir niacino, cinko, kalcio, kalio, magnio. Šį medų rinkitės, kai užklumpa peršalimo ligos, jis gali padėti varginant kosuliui, skatina prakaitavimą. Liepų medus gali padėti stiprinti imuninę sistemą, jį tinka vartoti prieš miegą su šiltu vandeniu ar arbata. Šis medus gali gerinti virškinimą, skatinti medžiagų apykaitą ir padėti esant virškinimo sutrikimams.

    Aviečių medus

    Aviečių medus – šviesiai geltonas su žalsvu atspalviu, susikristalizavęs darosi labai šviesus su pilkšvu ar melsvu atspalviu, kristalizuojasi smulkiai. Šiam medui būdingas stiprus aviečių kvapas ir skonis. Aviečių medus pasižymi antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis ir antibakterinėmis savybėmis. Jis gali padėti stiprinti imuninę sistemą, mažinti uždegimus ir gerinti bendrą savijautą. Naudojamas esant peršalimo ligoms, patiriant nuovargį, nervinę įtampą, rekomenduojamas sergant stomatitu, kaip ir daugelis kitų medaus rūšių teigiamai veikia bendrą organizmo būklę. Šaukštelis aviečių medaus ryte gali suteikti energijos ir pagerinti nuotaiką. Aviečių medus puikiai tinka žolelių ar vaisių arbatoms saldinti.

    Grikių medus

    Grikių medus – jam būdinga tamsiai ruda spalva, kartais su rausvais atspalviais ir lėtesnė kristalizacija. Grikių medaus kvapas stiprus, išraiškingas, karamelės, salyklo, riešutų. Grikių medus yra specifinio pikantiško skonio, jį ragaujant juntama lengva rūgštelė, kavos, kakavos, salyklo natos. Grikių medus turi geležies, baltymų ir antioksidantų, jis pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis. Itin naudingas pagyvenusiems žmonėms. Šiame meduje yra vitaminų ir mineralų (cinko, kalio). Grikių medų rekomenduojama vartoti žmonėms, kurie serga ateroskleroze arba priklauso rizikos grupei. Grikių medų itin tinka vartoti užpuolus peršalimo ligoms, ypač kosuliui, gripui, esant mažakraujystei, patiriant stresą, organizmo perdegimą. Šaukštelis grikių medaus ryte suteiks jūsų kūnui energijos ir pakels nuotaiką. Grikių medus itin tinka saldinti kavą. Šis medus suteiks aromatingumo jūsų kepiniams: naminei duonai, kalėdiniams meduoliams ar pyragams.

    Viržių medus

    Viržių medus – Lietuvoje itin retai surenkamas medus. Šis medus būna rausvos arba rusvos spalvos. Viržių medus pasižymi stipriu aromatu, juntamos sausos medienos, karamelės natos. Šiam medui būdingas žiedų, žolelių skonis, jis turi šiek tiek aštrumo, netgi kartumo. Viržių medui būdingas didesnis nei įprastai drėgmės kiekis, todėl jis galioja trumpiau, lyginant su kitų rūšių medumi. Viržių medus kristalizuojasi lėtai, sudarydamas smulkius kristalus. Viržių medus pasižymi stipriomis antibakterinėmis, priešuždegiminėmis ir diuretikų savybėmis. Jis gali padėti šalinti iš organizmo toksinus. Viržių medus gali pagelbėti esant virškinimo sutrikimams. Šį medų itin rekomenduojama vartoti šaltuoju metų laiku, kai siaučia virusai. Viržių meduje gausu geležies, kalio ir kitų organizmui reikalingų mineralų. Šaukštelis viržių medaus ryte gali suteikti energijos ir pagerinti nuotaiką. Viržių medus puikiai tinka su žolelių arbatomis. Skanaukite šį medų su graikišku jogurtu, sūriu, ledais.

    Pievų medus

    Pievų medus yra poliflorinis, t. y. surinktas iš daugybės vasarą žydinčių augalų: garšvų, builių, gauromečių, dobiliukų ir kt. Pievų medus paprastai būna gelsvai rusvos spalvos. Pievų medus maloniai kvepia gėlėmis, vasara. Jo skonis švelnus, saldus, vaisiškas. Pievų medus kristalizuojasi vidutiniškai greitai, sudarydamas smulkius kristalus. Jame yra daug aromatinių medžiagų, nemažai B grupės ir C vitaminų. Jis vertingas nusilpusiems žmonėms, užpuolus peršalimui ar gripui. Pievų meduje gausu įvairių mikroelementų, kurie gali padėti stiprinti imuninę sistemą, organizmui kovoti su ligomis. Dėl švelnaus skonio pievų medus itin tinka vaikams. Jis puikiai tinka arbatoms gardinti, blynų tešlai, padažams ir kitiems patiekalams ruošti.

    Miško medus

    Miško medus – neretai kai kurie bitininkai miško medumi vadina tą, į kurį įnešta grikių nektaro, mat tokiu atveju medus būna tamsesnis. Vis dėlto tikrasis miško medus yra tas, kurį bitės surinko iš miške žydinčių augalų: mėlynių, spanguolių, viržių ir kitų, grikių jame tikrai neturi būti. Miško medus būna gražios rusvos spalvos, pasižymi maloniu karamelės aromatu ir skoniu. Kiekvienais metais miško medus gali šiek tiek skirtis spalva, skoniu ir aromatu, priklausomai nuo to, kokie augalai vyravo bitėms renkant nektarą. Miško medus turi antibakterinių, priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių. Jis gali prisidėti prie imuninės sistemos stiprinimo, gerinti virškinimą ir padėti organizmui kovoti su infekcijomis.

    Lipčiaus medus

    Lipčiaus medus – šio medaus būna ne visada, tik susidėliojus tinkamoms gamtos sąlygoms: turi būti karšta. Lipčiaus medus yra kitos kilmės – jis yra bičių gaminamas ne iš nektaro, o iš augalo sulčių. Amarai pagraužia liepų, kitų augalų lapus, pumpurėlius, spyglius, tada augalas per tas pagraužtas vietas išskiria augalo sultis. Bitės šį saldų skystį renka ir nešasi į avilį. Šis medus gali išlikti skystas daug ilgiau nei kitų rūšių medus, kartais net iki Kalėdų, jis ilgiau kristalizuojasi. Neretai daug kam kyla klausimas, ar skystas medus žiemą būtinai blogas medus, gal jis kaitintas ar padirbtas. Jei tai lipčiaus medus, tuomet viskas gerai. Lipčiaus medaus aromatas vidutiniškai intensyvus, primenantis melasą, karamelizuotus kepinius, jaučiamos sakų ir medienos natos. Lipčiaus medaus skonis primena kvapą: jį ragaudami galite pajusti karamelę.
    Lipčiaus medus pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, kurios gali padėti kovoti su laisvaisiais radikalais ir apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų. Jis taip pat turi priešuždegiminių ir antibakterinių savybių. Lipčiaus medus gali padėti stiprinti imuninę sistemą, gelbsti užpuolus infekcijoms, virusams. Lipčiuje daugiau mineralų, kurie yra būtini organizmui, nei kitų rūšių meduje.

    Medaus nauda

    Sveikatai stiprinti rinkitės tik natūralų, kokybišką, ekologišką medų, kuriame nėra pesticidų ir glifosatų. Medus turi būti vientisos konsistencijos, gero skonio, be pašalinių kvapų. Patartina suvartoti iki 100 g medaus per parą, šį kiekį suvalgant per 3–4 kartus. Patartina medų ištirpinti šiltame virintame vandenyje, tuomet organizmas lengviau jį įsisavina.

    Jei skundžiatės per dideliu skrandžio sulčių rūgštingumu, medų ištirpinkite šiltame vandenyje ir išgerkite 1,5–2 val. po valgio. Sergant skrandžio opalige medų patariama vartoti 1 val. prieš valgį. 

    Vakare išgertas vandens ir medaus gėrimas pagerina miegą.

    Duodant medaus, ištirpinto vandenyje, vaikams, jie darosi atsparesni infekcinėms ligoms.

    Be to, medus pasižymi antibakterinėmis, imunitetą ir organizmą stiprinančiomis savybėmis.

    Medus apsaugo organizmą nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio.